tyčia

tyčia
2 týčia adv. K, tyčià BS23 1. Sut, N, K, M, LL265, Š, Alv, Srj, Všk, Kv, Lž sąmoningai, specialiai: Žodžiai týčia mano pabrėžti NdŽ. Týčia nesako Dkš. Jis tyčia tyli J.Jabl. Týčia nedavė jam paskaityt to laiško, kad nesužinot teisybės Krs. Tu juokeisi i mūs týčia Nm. O aš tatai týčia gulu i neveizu Grg. Vienas netyčiom prieina arčiau, kitas ir týčia Sb. Ąžuolą týčia kieme augydavo – padaro pasoginę šėpą Sdb. Darželis týčia kiaulėm laikyt Kpč. Týčia atsistojau ant rogių i žiūrėjau: gal dvidešimt stirnų! Mžš. Čiūčia liūlia týčia liktas vaikelis (flk.) Lnkv. Tankiai eina į bažnyčią, jau maldingos rodos týčia JD538. Eina vyrai in bažnyčią pasirodyt mergom týčia (d.) Lbv. Tyčia ar netyčia iš rankų paleidau lentgalį, kuris mane taip puikiai kėlė į viršų A.Vencl. Tyčia atvažiavome iš vakaro, kad numigę ryt pasišokti būtume smagesni V.Myk-Put. Susiglaudusios jų (eglaičių ir pušikių) viršūnės, tarytum tyčia, dengia nuo saulės skujais apibirusią žemelę Žem. 2. NdŽ juokais, nerimtai: Jis týčia tai pasakė, juokaudamas DŽ. 3. NdŽ iš patyčių. 4. Prn tikrai, iš tikrųjų: Čia týčia dailus raštas to audimo Gs. Gyvenu týčia puikiai Gs. Iš ryto týčia šalta buvo Zp. Matau, kad šalmas tyčia gi puikus ir galvai ricieriaus galėtų tikti V.Kudir. Traukia Mauškus maišą išsišiepęs: maišas tyčia sunkus V.Piet.
◊ kaĩp (lýg NdŽ) týčia NdŽ sakoma stebintis kokiu sutapimu, netikėtumu: Kaĩp týčia neturim kuo tave pavaišyt Smln. Nu tai atejo pažiūrėt vokietys, ir [paslėpta] karvė kaĩp týčia sumykė Jž. Kaĩp týčia toks birželis buvo, nedavė šienaut Krs. Norėjom rugius nešt, o čia kaĩp týčia užėjo lietus Skrb. Užvakar gegutė mañ' be kapeikų užkukavo – kaĩp týčia nepasiėmiau Mžš. Svočiutės lýg týčia nulūžo palyčia (d.) Grl. põ tà týčia lyg tyčia, dėl patyčių: Su šeimyna nėkas nėra, anie viską po ta tyčia dirba, ir tiek TDrVII79.
tám týčia NdŽ, Alz, Mžš, Trgn, Dg, Srj, Pžrl, Tlž specialiai: Tám týčia važiavo Panevėžin Rgv. Tám týčia tokios durų stūmos būva KzR. Kitąsyk tám týčia kurdavom rūktį, ka gyvolių uodai nepjautų Erž. Tám týčia repliukių neturiu PnmA. Būdavo tám týčia jaujos javam kult Nj. Seniau tám týčia darydavo autus Sdb. Vežimas padarytas tám týčia Jrb. Gatvėse vaikai dainavo tam tyčia sudėtas apie ją pajuokimo dainas J.Balč.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать реферат

Look at other dictionaries:

  • tyčia — týčia 2 prv. Týčia nesako …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • tyčia — týčia 1 prv. Týčios dárbas …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • tyčia — 1 tyčia sf. (1) K, tyčià (4) 1. Q533, N, Rtr, FrnW, KŽ kas iš anksto apgalvotai, siekiant tam tikro tikslo, padaroma, klasta: Tyčios darbas DŽ. Neapibrėžtoji tyčia TTŽ. Netiesioginė tyčia TTŽ. Paslapties pagarsinimas gali būti tiesioginė tyčia… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • administracinio nusižengimo padarymas netiesiogine tyčia — statusas Aprobuotas sritis administracinė teisė ir procesas apibrėžtis Administracinio nusižengimo padarymas, kai jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Administracinių… …   Lithuanian dictionary (lietuvių žodynas)

  • administracinio nusižengimo padarymas tiesiogine tyčia — statusas Aprobuotas sritis administracinė teisė ir procesas apibrėžtis Administracinio nusižengimo padarymas, kai: 1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; 2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį,… …   Lithuanian dictionary (lietuvių žodynas)

  • tyci — pot. «z odcieniem ekspresywnym: bardzo mały pod względem rozmiarów, czasu trwania (wypowiadane zwykle z odpowiednim gestem rąk)» Tycie listki. Tycia rybka. Kiedy byłaś o, tycia… …   Słownik języka polskiego

  • nebuitis — 1 nebuitìs sf. (4, 3b), nebuĩtis (2) 1. nebuvimas, neegzistavimas: Todrin jog kiekvienas daiktas sutvertas, pirm negi buvo sutvertas, turėjo amžiną nebuitį SPI80. 2. Kpr, Grž nelaimė, bėda: Prieš kokią nebuĩtį jau taip juokiesi?! Jnšk. Tokia… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pakišti — pakìšti, pàkiša, o (pàkišė) 1. tr. ką po kuo padėti: Pakišk po letaku indą, kad vanduo ant žemės nelašėtų J. Vyrai, pakišę buomus, išritino mašiną iš šlajų rš. Pavargę valstiečiai su džiaugsmu pakiša šiltai liūčiai dulkėtas galvas rš.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pamestinis — 2 pamestìnis, ė smob. (2) Lnkv tėvų tyčia kur paliktas, pamestas vaikas: Atėjo ragana, pažiūrėjus į vaiką sako: „Tu ne užmirštinis, tyčia pamestinis“, – ir neaprėdžius nuėjo namo BsPIII332 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • tepti — tèpti, tẽpa, tẽpė KBIIl62, K; SD178, SD135,344, Sut, LL83 1. tr., intr. R, MŽ trinti paviršių tepalu ar kuo skystu: Tepu su sviestu į šalis puodo, skaurados, kad nepriliptum kepama tešla J. Iešmų paviršiai, kur trinasi, reikia gerai tepti VĮ.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”